Lietuvos U-17 (gimusių 2000 m. ir
jaunesnių žaidėjų) rinktinė
jau grumiasi Europos U-17 čempionato atrankos turnyre Alytuje. Pasiruošimo atrankai metu kalbinome keletą rinktinės žaidėjų neįpareigojančiomis temomis – apie
laisvalaikį, pramogas, pomėgius ir, tik šiek tiek, futbolo reikalais.
 |
| Akimirka iš įnirtingų rungtynių prieš Ukrainos ekipą |
Trečiasis interviu, kuriame kalbiname rinktinės krašto saugą Titą Milašių:
 |
| Titas Milašius |
Q: Ar mėgsti
kompiuterinius žaidimus?
A: Ne.
Q: Net ir FIFA?
A: Kartais pažaidžiu, kai
į Lenkiją išvažiuoju.
Q: Koks tavo
įsimintiniausias pastarosios vasaros įvykis?
A: Kai į stovyklą Birštone
atvyko žaidėjas iš Toronto, Lukas Budraitis. Susibendravom su juo, įdomu buvo
paklausyt kaip už Atlanto vyksta gyvenimas.
Q: Jei rytoj būtų
Kalėdos, ką atsikėlęs norėtum rasti po egle?
A: Naują kuprinę.
Q: Kokios treniruotės tau
labiausiai patinka? Ką labiausiai mėgsti veikti per jas?
A: Kai žaidžiam futbolą
paprasčiausiai. Arba smūgiavimo pratimai. Žodžiu, žaidybinės treniruotės
labiausiai prie širdies.
Q: O kaip fizinio rengimo
treniruotės?
A: Patinka eit į salytę,
kur vyksta stabilizacijos treniruotės.
Q: Kaip susidomėjai futbolu?
Kas pastūmėjo tave pradėti lankyti treniruotes?
A: Paprasčiausiai kai
buvau mažas aš labai mėgdavau kamuolius. Ir visada, kai nueidavau į parduotuvę grįždavau
iš ten su kamuoliu. Taigi, vieną kartą tėtis mane nuvedė pas trenerį Gintą Buzą
į treniruotes, o jis pasakė: „jei įmuši 11 metrų baudinį priimsiu tave į
komandą“.
Q: Ir įmušei?
A: Įmušiau.
Q: Ir nuo to laiko
futbolas tapo tavo gyvenimo dalimi?
A: (linksi)
 |
| Tito Milašiaus žaidybinis momentas |
Dėkojame už atsakymus, Titai!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą