2016 m. spalio 28 d., penktadienis

LVJFA prezidentas aplankė Utenos rajono apskrities miestus

Prieš keletą dienų Lietuvos vaikų ir jaunių asociacijos prezidentas Vytautas Vaškūnas keliavo po Utenos rajono apskrities miestus. Norėdami pasigilinti į vizito priežastis, su juo susitikome ir trumpai pasikalbėjome.

Vytautas Vaškūnas (kairėje prie lango) ir Dainius Širvys (dešinėje) susitikime

Q: Koks kelionės tikslas?
A: Šią savaitę bendra iniciatyva kartu su Utenos apskrities prezidentu Dainiumi Širviu per dvi dienas aplankėme septynis miestus. Pirmąją dieną Rokiškį, Zarasus, Visaginą ir Ignaliną, o antrąją Uteną, Anykščius, Molėtus. Šios kelionės tikslas - susipažinti su vaikų ir jaunių futbolo aktualijomis, treniravimosi sąlygomis, teigiamais aspektais bei problemomis Utenos apskrities miestuose. Vizito metu susitikome su savivaldybės atstovais, vicemerais, sporto skyrių vadovais, direktoriais ir treneriais. Norėdamas išgirsti jų nuomonę, pasinaudojau proga ir pristačiau šiai dienai labai svarbią idėją – kompensacijos klausimą kurį svarstys vykdomasis komitetas artimiausiame posėdyje. Visi išgirdę idėją - tiek biudžetinės įstaigos (sporto mokyklos), tiek klubai palaikė ją šimtu procentų.

Q: Ką būtent reiškia kompensacija šiame kontekste?
A: Kompensacija tai piniginė išraiška kurią už išugdytą sportininką gauna atsakinga įstaiga. Šiai dienai yra taikomi dvigubi standartai kompensacijos mechanizme - ji taikoma tik klubams, o biudžetinėms įmonėms netaikoma. Tai yra akivaizdus futbolo visuomenės priešinimas. Mano idėja yra kad turi būti visiems lygios galimybės.

Q: Kas dar svarbaus paaiškėjo lankant miestus?
A: Visuose jų infrastruktūra treniravimuisi yra gera arba patenkinama. Pagrindinė problema yra žmogiškieji ištekliai - trūksta trenerių ir žaidėjų. Šis vizitas buvo tikrai labai reikalingas ir naudingas. Tai buvo pirma kelionė, ji pasisekusi, vėliau aplankysime kitus regionus ir pažindinsimės su jų padėtimi ir aktualijomis.


Dėkojame už bendradarbiavimą!
- LVJFA

2016 m. spalio 21 d., penktadienis

U-19 pasirodymo apibendrinimas trenerio akimis

Jaunių rinktinių pasirodymai atrankose į Europos čempionatą sukėlė nemažai kalbų. 

U-19 komandos treneris Svajūnas Česnulis išsamiai ir plačiai apibendrino savo vadovaujamos rinktinės pasirodymą išsakydamas esamus faktus, nuomones bei  atsakydamas į kritiką.

Svajūnas Česnulis greta rinktinės personalo
„Su vaikinais susirinkę į pirmąją treniruočių stovyklą išsikėlėme tikslą, kad turime patekti į kitą atrankos varžybų etapą. Deja, to padaryti nepavyko ir aš prisiimu atsakomybę už komandos nesėkmes. Vis dėlto, noriu pasakyti, kad šioje rinktinėje netrūko problemų. Aš ją perėmiau 2015 metų gruodį, prieš tai ji beveik metus buvo pamiršta. Per praėjusius 10 mėnesių mes turėjome kelias treniruočių stovyklas, dalyvavome Baltijos taurės varžybose, kontrolinėse rungtynėse. Sąlygas pasirengimui futbolo federacija sudarė tikrai labai geras. Už tai norėčiau padėkoti federacijos vadovams, taip pat rinktinės vadovams. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į kelis esminius aspektus. Visų pirma, skirtingai nei 17-mečių rinktinė, kurios branduolį sudaro V. Vaškūno treniruojami Nacionalinės futbolo akademijos auklėtiniai, kartu praleidę bent dvejus metus, 19-mečių komanda buvo sudaryta iš skirtingų klubų atstovų, dalis futbolininkų šiuo metu jau žaidžia užsienyje. Prieš pat atrankos varžybas paaiškėjo, kad dėl traumų mums negalės padėti „Žalgirio“ dublerių komandos atstovas Lukas Vaičiūnas, Italijoje žaidžiantis Edgaras Dubickas, Simonas Jurgilas iš „Trakų“ bei dar keli futbolininkai. Pirmose rungtynėse sunkią traumą patyrė pagrindinis komandos gynėjas P. Širvys. Be to, užsienio klubuose žaidžiantys vaikinai prie rinktinės prisijungė tik prieš pirmas atrankos etapo rungtynes. Komandos lyderiai buvo pervargę, L. Mėgelaitis Italijoje savo klube rungtyniavo spalio 1 dieną visas 90 minučių ir į Lietuvą grįžo jau spalio 2 dieną. T. Krapikas prie komandos prisijungė spalio 3 dieną, į treniruotę atvyko tiesiai iš oro uosto. Mūsų atakų lyderiai J. Momkus ir E. Stočkūnas į rinktinę atvyko rugsėjo 29 dieną, prieš tai jie savo klube per 10 dienų sužaidė 4 varžybas po 90 minučių, tai natūralu, kad žaidėjai buvo ryškiame nuovargio fone. To pasekoje mūsų komandos lyderiai paprasčiausiai negalėjo pademonstruoti visų savo galimybių“, - paaiškino S. Česnulis.

U-19

Po kelių metų dabartiniai 19-mečių rinktinės nariai turėtų sudaryti Lietuvos jaunimo (iki 21 metų) rinktinės branduolį.

„Manau, kad mes pernelyg sureikšminame jaunesnio amžiaus grupių rinktinių rezultatų svarbą. Be abejo, visi norime laimėti, tačiau pagrindinis mūsų uždavinys – paruošti žaidėjus nacionalinei rinktinei. Pradžioje jie turi patekti į U-21 jaunimo rinktinę, o tada - į nacionalinę. Šiame atrankos cikle du 19-mečiai – Eligijus Jankauskas iš Marijampolės „Sūduvos“ ir Julius Momkus iš „Žalgirio“ B komandos jau buvo kviečiami į U-21 rinktinę. Neabejoju, kad ateityje joje žais ir mūsų „legionieriai“ – Ispanijoje rungtyniaujantys Deividas Šešplaukis ir Rokas Lekiatas, „italai“ - Titas Krapikas, Edgaras Dubickas bei Linas Mėgelaitis, Olandijoje žaidžiantis Martynas Medelinskas ir kiti. Iš mūsų rinktinės net 9 vaikinai žaidžia užsienyje. Jei jie stabiliai rungtyniaus savo komandose ir sunkiai dirbs treniruotėse, tai po kelių metų jie atstovaus U-21 jaunimo rinktinę“, - pranašavo rinktinės treneris.

S. Česnulis taip pat nepabijojo argumentuotai atsakyti į bendros profesijos atstovų kritiką:

„Pilnai sutinku su U-21 rinktinės trenerio A. Vingilio išsakyta kritika, tačiau su trenerio V. Liubšio kritika - tikrai ne. Jei vėl reikėtų rinktis žaidėjus iš naujo mes, trenerių štabas, pasirinktume tuos pačius žaidėjus. Po šešių mėnesių gal patektų į komandą ir kiti keli vaikinai, bet šiame etape išrinkti futbolininkai buvo stipriausi.

Norėčiau šiek tiek paaiškinti sprendimus dėl pasirinktų žaidėjų.
Septyni iš jų buvo 1999 metų gimimo, ir ne veltui. Iš jų 3 rungtyniauja užsienyje. Tai vartininkai T. Krapikas ir O. Šiaulys bei Olandijoje „Feyenoord“ klube daug ir gan sėkmingai rungtyniaujantis D. Kubilinskas. Dėl likusių keturių, norėčiau trenerio paklausti. ar Panevėžio U-19 komanda turi geresnių žaidėjų į konkrečias pozicijas negu puolėjas D. Sūnelaitis ar D. Vitkus? Ar kraštinį gynėją turi geresnį nei Matas Voronko? Manau, kad ne. Stebėjau ne vienerias Panevėžio U-19 rungtynes. Čempionais Panevėžio komanda tapo lygoje kurioje rungtyniavo 1997/98 metų gimimo vaikinai. Panevėžio komandoje pirmu smuiku griežė komandos lyderiai J. Skinderis, M. Vasiliauskas ir kiti 1997 gimimo sporto gimnazijos vaikinai. Labai įdomu, jei Vilniaus „Žalgirio B“ vaikinai (J. Lasickas, L. Valvonis, E. Marazas, J. Momkus, E. Stočkūnas, L.Vaičiūnas ir kiti) būtų rungtyniavę Elitinėje jaunių lygoje, o ne LFF Pirmoje lygoje, ar būtų Panevėžio komanda tapusi čempionais? Jei tiksliai atsimenu, kai Žalgirio komanda žaidė šia sudėtimi Elitinės lygos rungtynes Panevėžyje, jie labai lengvai laimėjo rezultatu 4:0. Todėl iš Elitinės jaunių lygos čempionų žaidėjų U-19 rinktinėje ir nebuvo.

Komandoje kovo mėnesį prieš dvi draugiškas rungtynes su estais į rinktinę buvo iškviesti keturi panevėžiečiai. T. Rakašius vyko su komanda į Estiją, Svajūnas Čyžas išvakarėse treneriui pasakė, kad sunkiai serga vienas jo artimųjų ir išvyko iš rinktinės, Vaidas Kavaliauskas tą patį vakarą pranešė, kad skauda kirkšnį. Komandos daktarui apžiūrėjus žaidėją buvo nuspręsta leisti jam vykti namo. Tačiau įsivaizduokite kokia buvo mano nuostaba, kai jau po dviejų dienų abu šie žaidėjai rungtyniavo FK Panevėžio gretose Pirmoje lygoje. Į paskutinę stovyklą Palangoje mes norėjome kviesti ir V. Kavaliauską ir P. Obolevičių, tačiau pats treneris V. Liubšys pranešė, kad abu serga. Tačiau vėl po 4 dienų jie abu žaidė Pirmos lygos rungtynes su Palangos komanda.
Kas liečia Svajūną Čyžą, jis rungtyniauja šiuo metu krašto saugo pozicijoje ir mūsų trenerių štabo įsitikinimu jis tikrai nėra geresnis už E. Jankauską, D. Šešplaukį, E. Stočkūną ar D. Vitkų.
Kalbant apie NFA komandos užimtą trečią vietą Elitinėje jaunių lygoje - tarp žaidėjų kurie yra dviem metais vyresni - tai tikrai geras rezultatas.

Matas Voronko žaidybiniame momente
Aš, kaip rinktinės treneris, daug bendravau su kolegomis kurie delegavo daugiausiai savo auklėtinių  į rinktinę: R. Vestartu, V. Liubšiu, Ž. Grudzinsku, A. Skerla, R.Garastu. L.Bičkausku, D. Bučma. Prieš kiekvieną stovyklą skambindavau treneriams, kalbėdavau apie žaidėjų formą, kaip jie šiuo metu atrodo, gal kuris žaidėjas padarė didelę pažangą, taip pat kokios problemos - ar kas traumuotas, ar kažką skauda. Po kiekvienų rungtynių žaidėjų klubams ir treneriams išsiųsdavome individualias rungtynių ataskaitas.
.
Už blogus rezultatus aš pilnai prisiimu atsakomybę - laimi komanda, pralaimi treneris. Klaidų daro visi, tame tarpe ir aš nesu išskirtinis. Tačiau aš labai norėčiau, kad mes, visi mažos valstybės futbolo treneriai, nustotume džiaugtis kito trenerio nesėkmėmis, ar pavydėti kitiems pergalių, Lietuvos rinktinė turi būti visų trenerių reikalas, mes turime padėti vieni kitiems, o ne apkalbėti kažkur per žiniasklaidą, nežinant situacijos iš vidaus. Man tai atrodo negražu.


Dar kartą, kaip pavyzdį galime žvilgtelti į kaimynų rezultatus: deja, mūsų situacija panaši: estai ir latviai grupėse užėmė paskutines vietas. Estai praleido 14 įvarčių ir nei vieno neįmušė. Tik vieni suomiai pateko į sekantį etapą. Rusija iškovojo grupėje tik trečią vietą.

Todėl pabaigai norėčiau visų futbolo treneriu paprašyti SIEKTI GERO REZULTATO VISIEMS KARTU. Ne apkalbomis, ne pykčiu ar pavydu, o pagalba vienas kitam - kaip treneris treneriui. Ačiū.“


Dėkojame už bendradarbiavimą!

- LVJFA

2016 m. spalio 19 d., trečiadienis

U-17 lyderių peržiūra Lesteryje

Lietuvos U-17 rinktinės lyderiai Edgaras Utkus ir Matas Ramanauskas buvo pakviesti į praėjusio sezono Anglijos "Premier" lygos čempionų, komandos "Leicester City" peržiūrą. Tokių jaudinančių naujienų proga mes uždavėme jiems po keletą klausimų, o jaunieji futbolininkai savo ruožtu mielai pasidalino savo patirtimis ir įspūdžiais iš atrankos kurioje jiems teko sudalyvauti.


Matas Ramanauskas
Q: Kaip vertini šio klubo atmosferą? Ar norėtum jį atstovauti?
A: Atmosfera galėtų būti ir geresnė. Matosi, kad komanda nemėgsta atvykėliu iš kažkur kitur. Nepaisant to, atstovauti šį klubą tikrai norėčiau.
Q: Ką naujo sužinojai šios kelionės/peržiūros metu? Ar įgijai kažkokių vertingų žinių, įgūdžių?
A: Taip tikrai įgavau daug patirties, pamačiau koks futbolo lygis Anglijoje, aukščiausioje lygoje. Žaidžiant čia niekas neleidžia ilgai mastyt, viskas vyksta greitai.
Q: Ar norint patekti į klubą vyrauja didelė konkurencija?
A: Labai didelė. Visi žaidėjai labai stengiasi, niekas nesiruošia užleisti kitam vietos, ypač atvažiavusiems į atranką iš užsienio. Norint pakliūti reikia įdėti labai daug darbo, pastangų.
Q: Kuo ši peržiūra skiriasi nuo kitų kuriose tau teko dalyvauti?
A: Šioje peržiūroje pamačiau labai garsių Anglijos stipriausios lygos žaidėjų, pažaidžiau anglišką, kietą futbolą.
Q: Ar į peržiūrą kitoje šalyje važiuoti kartu su komandos draugu yra privalumas ar tai neturi didelės reikšmės?
A: Aišku važiuojant dar su kažkuo kartu yra smagiau, drąsiau. Būtų smagu žaisti tame pačiame klube kartu su komandos draugu, bet tai nėra itin svarbu, nes su laiku priprastum ir vienas.


Edgaras Utkus
Q: Kaip jautiesi turėdamas šansą įstoti į Anglijos čempionų gretas?
A: Šansas tikrai sunkiai apsakomas, labai džiaugiuosi jį turėdamas, todėl labai stengiuosi jį gavęs, noriu išnaudoti pasitaikiusią progą.
Q: Ar dėl šio proceso yra jaudulio, jei taip kaip su juo tvarkaisi?
A: Šį atrankos ciklą jaudulio nebuvo nei trupučio.
Q: Ar manai, kad esi pajėgus rungtyniauti tokio lygio komandoje?
A: Nuvažiavęs įsitikinau, jog tikrai tikrai galiu žaisti tokio pajėgumo komandoje.
Q: Kokiose dar peržiūrose esi dalyvavęs? Kuo ši panaši?
A: Esu dalyvavęs "FC Twente" klubo atrankoje. Jos panašios, nes abi komandos žaidžia gan panašų futbolą.
Q: Ar patirtis iš praeities peržiūrų turi teigiamos įtakos dabartinei?
A: Tikrai turi. Prieš pirmąją buvo tikrai daugiau jaudulio ir nerimo.


Vaikinai atidavę savo jėgas Anglijoje jau grįžo namo ir dabar laukia atsakymų iš "Leicester" klubo, o mes tikimės, kad jie bus teigiami ir laikome kumščius už saviškių sėkmę.

Dėkojame už bendradarbiavimą!


- LVJFA

2016 m. spalio 17 d., pirmadienis

Lietuvos jaunučių futbolo varžybų finalas

Savaitgalį įvyko 2016 m. Lietuvos jaunučių (2001-2002 metų gimimo) sporto žaidynių futbolo varžybų finalas. Pelniusi dvi pergales ir vienas lygiąsias pirmą vietą užsitikrino Panevėžio miesto komanda. Vilniečiai iškovojo antrą vietą, kauniečiai - trečią, o Šiauliai liko ketvirti. Komandas apdovanoti atvyko Lietuvos vaikų ir jaunių futbolo asociacijos prezidentas V. Vaškūnas.

LVJFA prezidentas Vytautas Vaškūnas įteikia prizą geriausiam
varžybų vartininkui Laurynui Glinskiui


Žaidėjai pelnę apdovanojimus už geriausią pasirodymą kiekvienoje pozicijoje: 

Geriausias vartininkas - Laurynas Glinskis (Panevėžys)

Geriausias gynėjas - Povilas Petručionis (Kaunas)

Geriausias saugas - Jonas Lukas Kovalskis (Šiauliai)                                           

Geriausias puolėjas - Vilius Piliukaitis (Panevėžys)                                                     

Rezultatyviausias žaidėjas - pelnęs keturis įvarčius Lukas Juodkūnaitis (Vilnius)       



Finalinio turnyro lentelė

Varžybų vyr. teisėjas - Edmundas Vencius

Vyr. sekretorė - Vilma Jacukevičienė



- LVJFA komanda

  

2016 m. spalio 15 d., šeštadienis

Naujienos nuo NFA durų slenksčio

Visai neseniai Nacionalinės Futbolo Akademijos direktoriumi buvo vainikuotas Valdas Urbonas. Susitikę trumpai pasikalbėjome apie jo kaip naujojo direktoriaus ambicijas atstovaujant šią poziciją.

Valdas Urbonas

Q: Kas jus pastūmėjo, motyvavo imtis šios pozicijos?
Visų pirma sulaukiau federacijos pasiūlymo. Aišku diskutavome pakankamai ilgai, bet paskatino turbūt smalsumas. Kadangi suaugusiųjų futbole esu praleidęs nemažai laiko, patys principai ir čia aiškūs, pozicija aiški. Viena priežasčių - matau, kad jaunių futbolas užima svarbią vietą, jam skiriame daug dėmesio. Man pačiam tai kaip iššūkis toks, padaryti kažką geriau, o noro taip pat netrūksta. 

Q: Kaip vertinate NFA darbą iki šiol, ką norėtumėte patobulinti, ar galbūt pakeisti
Kitąmet jau bus dešimt metų kaip įkurta akademija. Aš manau, kad projektas tikrai pasiteisinęs ir tikrai daug nuveikta. Raimondas Statkevičius ir Stasys Stankus įdėjo daug darbo, su šiais žmonėmis pasiekimus ir reikėtų sieti. Jaunieji futbolininkai rodo rezultatus, nemažai dabar ir nacionalinėje rinktinėje žaidėjų išaugintų akademijoje, tai manau NFA ir vykdo savo užduotį - ruošti aukšto meistriškumo futbolininkus.

Q: Kokias matote perspektyvas? Kokius planus įgyvendinsite artimiausioje ateityje?
Tam tikri rezultatai jau yra matomi ir jaučiami, žinoma, norisi jų dar geresnių. Kaip ir visur reikia laiko įeiti į ritmą, bet norisi tęsti anksčiau paminėtų žmonių pradėtą darbą. Naujų minčių ir idėjų yra, bandysim jas įgyvendinti.




Taip pat ta proga jūsų smalsumui numalšinti metame žvilgsnį į Nacionalinės Futbolo Akademijos nuopelnus užtarnautus per jos gyvavimo laikotarpį.


Po dešine surašytos datos atspindi futbolininkų gimimo metus. Raudonai pažymėtos datos žymi amžiaus grupes kuriose buvo sudarinėjamos NFA komandos.

NFA komandos skaičiais:
27 žaidėjai rungtyniavę Nacionalinės Futbolo Akademijos komandų gretose jau trypė žaliąją veją atstovaudami A Lygos ekipas.
Dar 38-iems jau teko atstovauti Lietuvos U-21 rinktinę.
Ir net 14 NFA išaugintų žaidėjų buvo pakviesti atstovauti Nacionalinę Lietuvos futbolo rinktinę. 
Vyriausi akademijos auklėtiniai dabar yra dar tik 24 metų amžiaus, o pagal statistinius duomenis futbolininkai geriausią savo formą įgyja 25-30 metų amžiaus tarpe, todėl tikėtina, kad aukščiausi jų pasiekimai dar ateityje.

NFA komandų pagrindu sudarytų rinktinių pasiekimai:
Antano Vingilio treniruojama 1995 metų gimimo rinktinė į Europos čempionato Elitinį raundą iš grupių išėjo rungtyniaudama U-17 ir U-19 kategorijose.
1996 metų gimimo rinktinė treniruojama Vytauto Vaškūno į Elitinį raundą iš grupės išeidami pateko rungtyniaudami U-19 kategorijoje.
O 1994 metų gimimo rinktinė garbingai pasirodė 2013 metais Lietuvoje vykusiame U-19 Europos čempionate.

Šiemet buvo sudaryta 2004 m. gimimo komanda, kol kas jauniausia akademijoje, kurią treniruos Rokas Garastas.



 Akademijos išaugintų žaidėjų skaičiai pagal gimtuosius miestus



Lietuvos dabartinės U-17 (2000 metų gimimo) rinktinės, kuri buvo sudaryta 80% NFA pagrindu, rezultatai:

12 pergalių / 5 lygiosios / 6 pralaimėjimai. 36 įmušti įvarčiai ir 29 praleisti (santykis +7)
Žalia spalva žymi pergales, geltona lygiąsias, o raudona pralaimėjimus.


LVJFA komanda





2016 m. spalio 7 d., penktadienis

Lietuvos U-19 pasiruošimas atrankos varžyboms

U-19 Europos čempionato atrankos turnyras eina į pabaigą. Tuo tarpu rinktinės treneris Svajūnas Česnulis supažindina mus su komandos pasiruošimo proceso ypatumais.

Rinktinės treneris Svajūnas Česnulis
"Paskutinės prieš turnyrą stovyklos metu mes dar neturėjome keturių žaidėjų kurie grįžo tik spalio antrą vakare, tarp jų – trys iš Italijos ir vienas iš Olandijos.
Jaunesnių rinktinių žaidėjai dažnai turi daugiau žaidybinės praktikos kartu, o mūsų komandos, U-19, net devyni žaidėjai jau žaidžia užsienyje, todėl ši rinktinė turi kiek mažiau tarpusavio sąlyčio. Kaip studentams trūksta vienos nakties prieš egzaminą, taip mums dar pritrūko vienos stovyklos, todėl, kad minėti žaidėjai atvažiuoja prieš pat turnyrą ir prieš rungtynes jiems lieka tik viena treniruotė kartu su komanda.
Be to, labai gaila, kad Edgaras Dubickas rungtyniaujantis Italijoje prieš savaitę patyrė traumą, jis buvo užsigarantavęs vietą, dar traumuotas Žalgirio B žaidėjas Lukas Vaičiūnas kuris nespėjo atsistatyti, Rokuiža iš Kėdainių Nevėžio neatvyko dėl asmeninių priežasčių.
Šešioliką pagrindinių žaidėjų atrinkti buvo kiek lengviau, tačiau galiausiai likus dviems vietoms į aštuonioliktuką nuspręsti tapo itin sunku. Mes rinkomės iš keturių žmonių ir diskusija šiuo klausimu vyko apie keturias valandas, kol galiausiai priėmėme sprendimą. Vėliau žaidėjai buvo apklausti ir išreiškė savo nuomonę.
Žaidėjai į aštuonioliktuką pateko tie, kurie šiai minutei yra geriausiai pasiruošę, o ne tie kurie buvo geresni praeityje - pavyzdžiui prieš du metus , o šiuo metu yra praradę formą, nes išvykę į užsienį metus laiko neturejo žaidybines praktikos, ir žinoma ne tie kurie nespėjo atsistatyt po traumų.
Visus varžovus mes gerbiame, tačiau jų nebijome, ir turnyre pasižadame palikti visą širdį aikštėje ir kovoti iki pat galo, kaip priklauso nacionalinėms rinktinėms."

Dėkojame už bendradarbiavimą.

2016 m. spalio 1 d., šeštadienis

Atranka į Vytauto Vaškūno vadovaujamą U-17 rinktinę

Pakalbinome Vytautą Vaškūną aktualia tema - apie rinktinės sudarinėjimo etapus bei ypatumus. Rinktinės treneris pateikė keletą nuodugnių atsakymų.

U-17 rinktinės personalas
Q: Kodėl į turnyrus negali važiuoti visi rinktinės kandidatai?
A: Į paskutinę stovyklą prieš vykstant turnyrui kviečiami dvidešimt du žaidėjai, o turnyrai pagal reglamentus turi skirtingą kiekį žaidėjų kuriuos galima registruoti. Pavyzdžiui Pabaltijo turnyras leidžia atsivežti dvidešimt žaidėjų, o atrankoje į Europos čempionatą komandą sudaro aštuoniolika žaidėjų. Tokiais atvejais keletas iš tų dvidešimt dviejų nepatenka į galutinį sąrašą.

Q: Pagal ką yra atrenkami žaidėjai į pagrindinius aštuonioliką?
A: Pagrindinis kriterijus apsprendžiantis kas pateks ir kas ne yra iš esmės labai paprastas – visai komandai prieš stovyklą mes pasakome, kad papuls tie žaidėjai, kurie stovyklos metu demonstruos aukščiausią lygį ir jai baigiantis bus geriausioj savo formoj. Vieta užsitarnaujama ne avansu ir ne už praeities darbus.

Q: Kas yra atsakingas už šį sprendimą? Kaip vyksta atrankos procesas?
A: Aštuonioliktuką, skirdami daug laiko, kruopščiai ir labai atsakingai renka visas personalas. Būna situacijų kada kas suserga ar gauna traumą ir tada šis klausimas išsisprendžia savaime, bet būna kada visi žaidėjai atrodo gerai – tokiais atvejais išsirinkti būna sunku. Kartais atsitinka ir taip, kad dėl kurio nors vieno žaidėjo išsiplieskia ilgos, giliai argumentuotos diskusijos. Išimtiniais atvejais į šį procesą pajungiama ir visa komanda. Kiekvienam žaidėjui individualiai užduodami keli vienodi klausimai, apie pasiruošimą, treniruotes, savijautą. Tarp jų būna ir klausimas kokį aštuonioliktuką sudarytų pats žaidėjas jei šis sprendimas gulėtų ant jo pečių. Atsakymai būna labai įdomūs ir diskusijomis argumentuojami. Kas yra įdomiausia, tai žaidėjų nuomonė 80-90 procentų tikslumu atitinka personalo sprendimą, o tai pažymi, kad visa rinktinė kartu su treneriais galvoja ta pačia kryptimi.
Šiems sprendimams įtakos niekada neturėjo, neturi ir neturės jokie pašaliniai asmenys. Tai yra kategoriškai vidinis personalo reikalas.
Štai taip vyksta atranka iš dvdešimt dviejų į aštuonioliką. Norėčiau paminėti, kad tai jokiais būdais nereiškia, kad nepatekę žaidėjai, šiuo atveju - Ernestas Mockus, Justas Marazas, traumuotas Artūras Dalžnikov ir Darius Zubas – yra neverti rinktinės. Atvirkščiai - visi šie žaidėjai yra puikūs aikštėje ir puikūs žmonės už jos ribų, todėl galutiniai sprendimai yra skausmingi ir tai yra labai sunkus darbas emocine prasme.


U-17 komanda pasiruošimo atrankai metu

Norėdami giliau panagrinėti šį klausimą pakalbinome ir du U-17 rinktinės žaidėjus, kad geriau suprastume kaip šis procesas atrodo patiems jį patiriant savo kailiu.

Matas Gudaitis rungtynėse prieš Turkiją
Mintimis pasidalino Matas Gudaitis:

Q: Kokiu būdu yra sudaromas rinktinės branduolys? Kaip vertini atrankos metodus?
A: Į stovyklą atvažiuoja dvidešimt du žmonės ir jos metu, treniruotėse, varžybose visi žaidėjai bando įrodyt savo vertę ir patekti į aštuonioliką tų, kurie bus registruoti turnyrui. Šis procesas yra geras, motyvuojantis ir manau, kad atrankos metodai yra teisingi. Treneriai pasirenka žaidėjus kurie yra geriausiai pasiruošę, geriausiai atrodo šiuo metu.
Q: Ar tavo nuomone trenerių sprendimai yra objektyvūs, pagrįsti? Ar išrinkti žaidėjai nusipelno vietos rinktinėje?
A: Iš dvidešimt dviejų žmonių treneriai atsirenka aštuonioliką žaidėjų, kurie yra aukščiausioje sportinėje formoje. Manau, kad viskas čia yra gerai, ši atranka vyksta taip kaip ir turi vykti. Visi išrinkti tikrai nusipelno savo vietos rinktinės gretose.

Mato Vareikos žaidybinė akimirka
Matas Vareika pateikė išsamų atsakymą į užduotą klausimą:

Q: Pagal ką yra nusprendžiama kurie žaidėjai yra labiausiai verti vietos pagrindiniame aštuonioliktuke?

A: Prieš turnyrą ar draugiškas rungtynes vyksta savaitės, o kartais ir dviejų savaičių stovykla. Į ją pakviečiami dažniausiai dvidešimt du kandidatai, o stovyklos pabaigoje tenka atsisveikinti su keturiais žaidėjais, nes vietos yra tik aštuoniolikai. Mūsų U-17 rinktinėje konkurencija yra labai didelė ir treneriams sunkiausias dalykas yra pasakyti keturiems žaidėjams jog jiems tą dieną kelionė su rinktine yra baigta. Bet mes, žaidėjai, irgi jaučiame kas šiai dienai yra ar prastos formos, ar tiesiog nepasiruošęs žaisti rinktinės lygyje. Mūsų rinktinėje yra septyni kriterijai koks žaidėjas turi būti. Ir jeigu tai dienai nevykdo kažkurio iš kriterijų, jis nėra garantuotas, kad pateks į aštuonioliktuką. Ir jei kažkada tu buvai geras, mušei įvarčius ir buvai lyderis, tą dieną jeigu esi prastoj formoj niekas tavęs neims už tai, kad kažkada buvai geras. Mum reikia gero žaidėjo čia ir dabar. Didžiausias kryžius dedamas tam, kuris yra nemotyvuotas ir nėra pasiruošęs atiduoti šimto procentų savęs. Bet aišku, net ir būti motyvuotam, degti noru neužtenka - jeigu nevykdysi trenerio nurodymų aikštėje, vargu ar vien su dideliu noru galėsi žaisti Europoje. Tad viskas turi būti subalansuota.


Dėkojame už bendradarbiavimą!