"SMART FOOTBALL" teorija pagal Ispanijos specialistus

FA Žalgirietis 2004 (U-12) treneris ir FC Žalgiris B asistentas Vaidas Sabaliauskas informatyviu straipsniu dalinasi savo patirtimi ir žiniomis, įgytomis Ispanijoje vykusiuose futbolo trenerių tobulėjimo kursuose. V. Sabaliauskas rašo:

SMART FOOTBALL

Kolega, jei gyvenime jau VISKĄ ŽINAI, negaišk savo brangaus laiko ir neskaityk kas parašyta žemiau !!!

O visiems kitiems, kuriems svarbu ir įdomu inovacijos, mielai kviečiu sugaišti 10 minučių ir galbūt sužinoti šį tą naujo.

Vaidas Sabaliauskas kursuose Ispanijoje (dešinėje)

Spalio 21 - 30 dienomis su kolega Žydrūnu Grudzinsku, bei dar trimis latviais ir vienu lenku teko dalyvauti “Smart Football” (http://smartfootball.es/en/home/) rengiamuose futbolo trenerių tobulinimo kursuose (“Smart Football level 1” ir “Smart Football level 2”) Ispanijoje, Salou mieste. Čia yra įsikūrusi “International Technifootball academy”, kurioje gyvena ir tobulinasi žaidėjai iš visų žemynų. Įspūdingoje bazėje žaidėjai ugdomi aukščiausio lygio futbolui. Futbolo treniruotės vyksta “Salou football resort” esančiame aikštyne, kuriame yra 4 dirbtinės dangos aikštės, 3 natūralios žolės aikštės, bei 1 mišri aikštė (dirbtinė danga su natūralia veja). Akademijos auklėtiniai treniruojasi kiekvieną dieną, o dalis jų atstovauja jaunimo arba vyrų komandas dalyvaujančias Ispanijos futbolo čempionate. 

Smart Football kursų lektoriai Gerard Fond Hernandez ir Jan Esteller teigia, jog Ispanijos futbolas pastaruosius 20 metų rinko visą galimą informaciją iš savo srities specialistų ir sudarė vieną sistemą, kuri yra pamatas šiuolaikinio futbolininko ugdyme.

Fizinis rengimas -> individualių futbolo veiksmų technika sujungta su fiziniu rengimu -> ciklinis ugdymas, kurio pamatas yra supratimas, kuriuo laikotarpiu kas yra tinkamiausia sportininkui -> taktinė periodizacija, kurios principas futbolo pratimai pagrįsti veiksmais aikštėje, žaidybinių situacijų sudarymu. Visa tai sudėjus į visumą galime pavadinti “Smart football”. Filosofija teigia, jog norint ugdyti žaidėją būtina stiprinti/greitinti žaidėjo matymą, neuronų kelią kiekvieno veiksmo metu. Tai galima pasiekti kuomet žmogus tą patį arba labai panašų veiksmą atlieka daug kartų - automatizmas. Automatizmui pasiekti labai svarbų vaidmenį atlieka mielinas (Myelin) (https://en.wikipedia.org/wiki/Myelin), kuris padeda informacijai mūsų organizme keliauti labai sparčiai. Kuomet dažnai atliekame tuos pačius ar labai panašius futbolo veiksmus, aplink mūsų aksonus “sukasi” mielinas (mielino dangalas). Kuo daugiau mielino - tuo trumpesnis informacijos kelias neuronų keliu nuo receptorių iki smegenų, ir nuo smegenų iki raumenų (veiksmas). Taipogi nederėtų pamiršti sinapsių, kurios yra tarp vieno neurono aksono ir kito neurono dendrito taip sudarydamos neuronų kelią.

“Smart Football” filosofija teigia norinti padėti atsiskleisti žaidėjo kūrybiškumui, mąstymui, ugdyti žaidėją gebantį aikštėje ir gyvenime pasirinkti geriausią iš esančių variantų. Tai padaryti galima tik vienu keliu - leisti žaidėjams viską išbandyti ir atsirinkti (padėti atsirinkti) tinkamiausią variantą kiekvienoje situacijoje. Šiame ugdyme nėra izoliuotų futbolo technikos pratimų, kurių metu nėra sprendimų priėmimo ir yra neapkrautos futbolininko smegenys. Visi futbolo veiksmai atliekami dažnai juos kartojant (skirtingose formose), kol žaidėjas sugeba juos atlikti pasąmonės lygmenyje (pasąmonė - kuomet nereikia galvoti apie veiksmo atlikimą, jis atliekamas automatiškai).

Dažniausiai susiduriame su tokia ugdymo chronologija:

Neteisingai -> Pasąmonė (kuomet blogai atliekame naują veiksmą nežinodami kaip jį atlikti)

Neteisingai -> Sąmonė (veiksmą atliekame suprasdami ką darome, bet vis vien blogai)

Teisingai -> Sąmonė (veiksmą atliekame teisingai, galvodami kaip ką atlikti)

Teisingai -> Pasąmonė (veiksmą atliekame teisingai ir automatiškai)

Sąmonės lygmenyje mes apgalvojame ±40 vnt/per laiko vnt, pasąmonės lygmenyje ±11.000.000 vnt/per laiko vnt. Skaičiai puikiai iliustruoja kokią įtaką mūsų veiksmams atlieka išmoktas įgūdis. Pvz.: mes negalvojame kaip reikia eiti, kada/kaip statyti koją, kokia veiksmų seka pastačius vieną koją, ar kelyje atsiradus kliūčiai… Mes tai esame įvaldę iki automatizmo (pasąmonės lygmens) ir puikiai galime susidoroti su šia užduotimi.

Tokiam lygmeniui pasiekti reikia daug valandų praleistų tobulinant atliekamą veiksmą, suprasti kaip tas veiksmas vystosi nuo pradinės stadijos iki paskutinės. Kiekvienos futbolo treniruotės (gyvenimo taipogi) metu mūsų veiksmų chronologija atrodo taip:

Pojūtis -> 

Analizavimas -> 

Sprendimas -> 

Sprendimo pakeitimas (labai svarbus ir dažnas atvejis futbole) -> 

Veiksmas.

Pagal šią metodiką futbolo treniruočių metu yra atsisakoma visų pratimų susijusių su deskontekstualizacija (veiksmai nesusiję su futbolo situacijomis). Kaip dažnai teko matyti pratimą, kurio metu žaidėjai sustoją kvadrato ar trikampio kampuose atlikdami kamuolio perdavimą (spardymą) iš taško A į tašką B, po jo į tašką C ir t.t. (http://www.sportsessionplanner.com/s/…/Passing-Practices.ht…)? O dabar pagalvokite kiek kartų tai esate matę futbolo rungtynių metu??? Būtent tai ir yra futbolo veiksmo atkartojimas, kurio aikštėje niekuomet nepamatysime! O kaip dažnai esate matę rungtynių situaciją kuomet žaidėjai 3v1 / 3v2 / 4v2 / 4v3 ir pan. kamuolio perdavimo arba driblingo veiksmais išsaugoja kamuolį savo komandai (https://www.youtube.com/watch?v=smL1pAh-zwo)?

Treneri, kiek laiko Tavo ugdoma komanda skiria fizinių ypatybių lavinimui, izoliuotų technikos veiksmų mokymuisi ir tobulinimui, prastovoms dėl blogai suplanuoto laiko dozavimo, taktiniams veiksmams ir galiausiai futbolui? Futbolas ir visos realios žaidybinės situacijos turėtų būti kiekvienos treniruotės pagrindas stengiantis išugdyti žaidėją gebantį priimti sprendimus aikštėje. “Smart Football” filosofija sako: NE! izoliuotų futbolo veiksmų mokymuisi nekintančiomis sąlygomis. Jie teigia, jog svarbiausia yra ne taisyklinga veiksmo atlikimo technika, o geriausias pasirinkimas kiekvienoje situacijoje. Nėra visiškai vienodų žaidėjų gebančių tą patį futbolo veiksmą atlikti identiškai, kiekvienas žaidėjas tą patį futbolo veiksmą atliks su sau būdingu akcentu. Pvz.: kaip ir nėra dviejų visiškai identiškų patiekalų. Net jei juos ruoštų aukščiausios klasės virtuvės šefai, kiekvienas patiekalas nebus identiškas. Kyla klausimas, o kaip futbolininkai mokinami taisyklingo futbolo veiksmo atlikimo technikos? Atsakymas daugumai bus visai nepriimtinas, treneriai klausimų pagalba priverčia žaidėją mastyti, bandyti, vėl mastyti, vėl bandyti…. Kol galiausiai jis atranda tinkamiausią veiksmo atlikimą, o svarbiausia jis supranta ką, kada ir kaip atlikti, kad pasiektų norimą rezultatą! Kaip dažnai rungtynių metu matome situaciją, kuomet žaidėjas pasirenka prastą veiksmą (nors treniruotėse ir “šlifavote” analogišką situaciją daugybę kartų)? Tai labai paprastas atsakymas, futbolininkas gali žinoti, kur bėgti kai kamuolys yra vienoje ar kitoje aikštės zonoje, bet varžovai, besikeičianti situacija, lėtas informacijos apdorojimas priverčia ne visuomet pasirinkti optimaliausią sprendimą. O kaip dažnai žiūrėdami pvz. “FC Barcelona” rungtynes pagalvojate: kaip jie taip sugeba? Atrodo tarsi žaistų Playstation ir žinotų visų veiksmų chronologiją! Visa tai nėra taip sudėtinga, kuomet futbolininkas (ar 11 futbolininkų aikštėje) geba priimti sprendimus nuolat besikeičiančiose situacijose, suprasti ką/kada/kur gali atlikti geriausiai savo komandos draugų, kamuolio, varžovų, vartų atžvilgiu.

Treniruotės (mokymosi sesijos) ir pratimų (problemų) koncepcija: 

Kodėl “mokymosi” ir kodėl “problemų”? Kiekvieną kartą kuomet sportininkas atkeliauja į aikštyną trenerio pagrindinis uždavinys yra, kad sportininkas iš jo išeitų geresnis nei įėjo. O tai galima pasiekti tik iškėlus naujus uždavinius (problemas) su kuriais futbolininkas turi susidurti ir padaryti tinkamas išvadas (pasimokinti). Ispanai terminą “treniruotė” pakeitė terminu “MOKYMASIS”, o terminą pratimas - “PROBLEMA”. To pasekoje žaidėjas atkeliauja į aikštyną kur mokinasi kaip išspręsti vis naujas problemas.

Pratimas - kuomet treneris papasakoja viso pratimo taisykles, kelią, eigą, atlikimą.

Problema - kuomet treneris pasako užduotį, o patys žaidėjai turi rasti sprendimą.

Kiekvienos mokymosi sesijos metu treneris yra paruošęs 4 problemas (P1, P2, P3, P4). 

P1 - žemo psichologinio ir fizinio intensyvumo veiksmai kamuolio cirkuliacijai nedidelėje (3 - 8) žmonių grupėje.

P2 - vidutinio psichologinio ir fizinio intensyvumo veiksmai kamuolio cirkuliacijai didelėje (8 - 20) žmonių grupėje.

P3 - didelio psichologinio ir fizinio intensyvumo veiksmai, kurių tikslas tranzicija iš gynybos į ataką, arba atvirkščiai, atakos užbaigimas.

P4 - vidutinio psichologinio ir fizinio intensyvumo veiksmai - FUTBOLAS (gali būtį su užduotimis).

Žemas, vidutinis, aukštas psichologinis (cognitive) ir fizinis (physical) intensyvumas, kas tai?

Kiekvienoje problemoje žaidėjas susiduria su psichologiniais iššūkiais:

Erdvė - laikas. Kuo daugiau turime erdvės, tuo daugiau laiko priimti tinkamiausią sprendimą.

Taisyklės - kuo daugiau taisyklių, tuo lengviau priimti sprendimą, nes mažiau pasirinkimų.

Žaidėjų skaičius - kuo daugiau žaidėjų, tuo daugiau variantų sprendimui.

Patirtis - kuo daugiau patirties, tuo lengviau priimti tinkamą sprendimą.

Rolė - skirtumas ar žaidi “neutraliu” aikštės viduryje kur tave spaudžia laikas ir varžovai, ar aikštės krašte, kur tu dažniausiai matai visą aikštę prieš save ir aplink varžovų mažiau nei viduryje. 
Atsakomybė už prarastą kamuolį - kuomet kamuolį prarandi toli nuo savų vartų ir kuomet jį prarandi arti savų vartų.

Žinojimas - žaidimo supratimas, varžovo ir jo stiliaus analizė.

Taipogi kiekvienoje mokymosi sesijoje žaidėjas susiduria su daugybe trenerio klausimų ir visuomet turi ieškoki savyje geriausio atsakymo (suprasti futbolo situaciją) į trenerio iškeltą problemą. Posovietinėje ugdymo sistemoje dažnai galima išvysti kaip treneris rodo žaidėjui kur kada bėgti, ką kuriuo momentu atlikti, negana to dar galima ir išgirsti kaip ugdytinis tik pradėjęs savęs ieškojimo futbole kelią, iš trenerio sulaukia replikų…

“PLAYSTATION TRENERIS” būtent taip ir ne kitaip reikia vadinti trenerį (gal net futbolo “ekspertą”), kuris rungtynių metu nurodinėja žaidėjams kur bėgti, kada driblinguoti, o kada atlikti perdavimą ar smūgiuoti, kuomet atlikti perdavimą į laisvesnę zoną, kada “išsirinkti” varžovus pavojinguose momentuose prie savų vartų, kada vartininkui kamuolį į žaidimą įvesti kuo galingesniu smūgiu… Nes tik taip dažniausiai tegalima laimėti, tik taip tegalima patenkinti savo, savo vadovų ar tėvelių ego. PAMIRŠKITE! TAI ATGYVENA, LEISKITE ŽAIDĖJAMS PATIEMS PRIIMTI SPRENDIMUS!!! Tie sprendimai, kaip jau minėjau, pradžioje bus dažnai klaidingi, reikės daugiau laiko juos atlikti, nes viskas vyks iš mūsų sąmonės. Kodėl visa tai sakau? Ogi todėl, kad mes norime išugdyti žaidėją gebantį ginti jaunimo, o vėliau ir nacionalinės rinktinės vardą, priimti teisingus sprendimus aikštėje, operatyviai reaguoti į vis besikeičiančią situaciją, bet patys jam darome “meškos paslaugą”. Ispanijos, Belgijos, Olandijos ir dar daugelio “futbolo šalių” treneriai (būna ir išimčių) rungtynių metu tikrai nėra “playstation treneriai”, jie į rungtynes žiūri kaip į savaitinio pratybų ciklo egzaminą. Ką jau pavyksta įgyvendinti rungtynių metu, kur dar reikia pasitempti, su kokiomis naujomis problemomis susiduria auklėtiniai. Treniravimas ilgas ir sudėtingas procesas, kuris reikalauja daug laiko, didelių investicijų į ateitį. Svarbiausia, jog žaidėjas apie 20-tuosius savo gyvenimo metus “belstųsi” į vyrų futbolą aukščiausiame lygmenyje. Anot kolegų iš Ispanijos šis procesas nenutrūkstamai trunka ±15 metų, būtent per tokį laikotarpį turime padėti žaidėjui išmokti susitvarkyti su didžiąja dalimi problemų.

Besibaigiant “Smart Football level 1” ir “Smart Football level 2”, kaip ir vaikams rungtynių metu, taip ir treneriams teko susidurti su egzaminu. Šio išbandymo metu reikėjo sudaryti mokymosi sesiją atitinkamam žaidėjų skaičiui pagal psichologinį ir fizinį sudėtingumą, kiekvieną pavyzdį priskirti konkrečiai problemos daliai, iškelti problemų tikslus, tikslų refleksijas ir probleminius klausimus kurių pagalba ugdytiniai rastų kelią į problemos tikslo įgyvendinimą. Vėliau teko keistis darbais su kolegomis, koreguoti, pateikti papildomus pasiūlymus. Įdomi patirtis, kuri tikrai priverčia smegenis maksimaliai įsijungti į darbą.

Stažuotės metu teko lankytis “Catalonia SuperCup” finalinėse rungtynėse tarp FC Barcelona ir Espanyol ekipų, pergalę Tarragonos stadione rezultatu 1:0 iškovojo Espanyol komanda. Taipogi teko lankytis garsiajame La Masia futbolo komplekse, kuriame gyvena ir treniruoasi FC Barcelona akademijos auklėtiniai. Šioje bazėje stebėjome FC Barcelona U-19, o vėliau ir U-14 rungtynes. Vaizdas aikštėje tikrai neeilinis stebint šią pirmosios komandos pamainą. Jie žaidė futbolą, o ne spardė kamuolį ir bėgiojo paskui… Galiausiai viską vainikavo Camp Nou stadiono šturmas bei FC Barcelona - Granada komandų rungtynės.

Apibendrinant galima drąsiai teigti, jog pamatėme futbolą iš visai kitos pusės. Nauji metodai, naujas braižais, 115 valandų teorinio bei praktinio darbo ir viltis, jog galime bent dalį to pritaikyti mūsų jauniesiems sportininkams! 

AČIŪ Žydrūnui Grudzinskui, FA Žalgirietis ir FC Žalgiris už galimybę pasisemti žinių!!!

Laukiu Jūsų subjektyvių ir objektyvių nuomonių bei įžvalgų!