Pastarieji metai futbolui negailėjo pokyčių, netrūko nei svarbių įvykių nei naujovių. Norėdami sužinoti daugiau iš pirmų lupų, šia tema pakalbinome Lietuvos vaikų ir jaunių futbolo asociacijos prezidentą Vytautą Vaškūną.
Kuo ypatingi buvo šie metai?
Praeiti metai
buvo svarbūs Lietuvos futbolui. Išrinktas naujas LFF prezidentas. Man patikėtas
svarbus LVJFA vadovo postas. Tai reiškia, jog atėjo
laikas pokyčių metui. Stengsiuos bendruomenės
pasitikėjimą pateisinti. Pacituosiu frazę:
„Kartą mokinys paklausė išminčiaus:
- Ar dar ilgai teks laukti pokyčių, kol gyvenimas taps geresniu?
- Jeigu tik laukti, tai ilgai, - atsakė išminčius.“
- Ar dar ilgai teks laukti pokyčių, kol gyvenimas taps geresniu?
- Jeigu tik laukti, tai ilgai, - atsakė išminčius.“
Nežiūrint į tai, kad aplinkui daug
pavydo bei spekuliacijų apie žmones, kurie nori daryti ir
daro FUTBOLĄ skaidresniu, geresniu, darbai vyksta. Ir tai maloniai nuteikia.
Nuo ko pradėjote pokyčius? Iš kur sėmėtės idėjų?
Kad planai galėtų būti įgyvendinami
pilnu tempu, profesionaliai ir sklandžiai, reikalingi žmogiškieji resursai. Pirmi
pokyčiai įvyko personalo aplinkoje - prioritetą skyriau suburti stiprų profesionalų
kolektyvą. Sunku pasakyti, ar jau pasiektas optimalus variantas. Reikia šiek
tiek daugiau laiko susidirbimui, supratimui kokiu tarpusavio santykiu paremta filosofija.
Mano asmenine nuomone, norint tikslo link judėti stipriais ir tvirtais
žingsniais, reikia abipusės pagarbos ir pasitikėjimo bei profesionalumo. Dabar
mes dar esame susidirbimo fazėje.
Praėjusį pusmetį su darbine grupe apsilankėme
pas kaimynus latvius. Susipažinome su šalies vaikų ir jaunių futbolo padėtimi.
Kaimynai maloniai ir atvirai dalinosi savo patirtimi, siekiamybėmis, atskleidė
kokie projektai sėkmingi, kokie ne, kuria kryptimi jie juda. Vizitas buvo
produktyvus. Norėčiau paminėti, jog šalis į Lietuvą panaši tiek savo geografine
padėtimi, tiek populiacija, tiek socialine padėtimi, ir su panašiu metiniu
biudžetu, o vaikų ir jaunių futbolui skiria tris kartus daugiau nei mes.
Vasarą, gerbiamo kolegos, kadaise
bendro klubo nario Aurelijaus Skarbaliaus, kvietimu lankiausi svečiuose Danijoje.
Aurelijus supažindino su jo atstovaujamame klube propaguojama vaikų ir jaunių
futbolo filosofija, sportininkų ugdymo niuansais. Diskutavome ir apie futbolo trenerius
- šiuo atveju konkrečiai orientuotus ties jaunimo treniravimu - kaip burti
juos, mokyti, padėti vystytis, suteikti kuo daugiau galimybių tobulintis. Šią
temą pasirinkome neveltui, mat plėtojome itin aktualią idėją suburti apie 20
motyvuotų trenerių grupę aprėpiant visus šalies regionus (Nacionalinės
akademijos principu), suteikti jiems aukščiausio lygio mokymosi programą ir
nuolatinius kursus. Tikslas - kad jie grįžę atgal į savo regionus skleistų
informaciją vietiniams kolegoms. Kaip, pavyzdžiui, jau minėti latviai, kurie jau
kelintus metus organizuoja 20-ies trenerių grupės dalyvavimą Sandraugos turnyre
Sankt Peterburge, stebi, analizuoja, mokosi. Be abejonės tai - neprilygstama
patirtis. Darbiniu požiūriu kelionė į Daniją buvo labai naudinga.
V. Vaškūnas (dešinėje) ir A. Skarbalius (kairėje) Danijoje |
Kokie poslinkiai vyksta mūsų vaikų ir jaunių futbole? Ar
jau yra apčiuopiamas progresas?
Savo rinkiminėje programoje
akcentavau, kad reikia vienyti futbolo visuomenės struktūras į vieną bendrą,
turinčią tuos pačius tikslus. Vėl pacituosiu – „7 vieningi stipresni už 11 ne vieningų“. Šia fraze siekiu įkvėpti
ir auklėtinius jaunių rinktinėse. Nes tai tiesa. Tokioje mažoje valstybėje kaip
Lietuva tiesiog privalome būti vieningais, kitaip ir toliau bus kaip yra –
nepakankamai gerai.
Tokia padėtis, kokia pas mus yra šiandien,
nėra gera terpė „sėti sėklą“. Egzistuoja ne viena problema, tarp jų susipriešinimas
tarp biudžetininkų ir klubų, taikomi dvigubi standartai kompensacijos
mechanizme.
Todėl daug energijos ir laiko
skyriau būtent šiam tikslui. Paruošėme kompensacijos mechanizmo korekcijas ir
tikiu, kad jau artimiausiame Vykdomojo komiteto posėdyje pokyčius patvirtinsime.
Tai būtų didžiulis žingsnis vienybės link.
Tiesa, tai padaryti kartą jau bandėme.
Nors nepavyko, manau, kad šį kartą nuodugnios diskusijos su klubais ir LFF -
kurių metu išanalizuoti klausimai, išsiaiškintos grėsmės ir prieita prie
praktiškai vieningos nuomonės – lems korekcijų įtvirtinimą.
Kuriose srityse, Jūsų nuomone, dar reikia tobulėti?
Paminėsiu, jog su pirmenybėmis ne viskas
vyko sklandžiai. Sulaukėme daug kritikos dėl finalinių datų, dėl patekimo į
juos, galiausiai dėl pačių finalų. Į kritiką reagavome atitinkamai. Nesėkmė
dažnai „augina“ stipriau nei sėkmė, tačiau kad augtum kritiką reikia mokėti
priimti. Atvirai sakant ne visuomet ji būna objektyvi, bet tai jau kitas
reikalas. Todėl džiaugiuosi, kad yra erdvė kurioje galima išreikšti savo mintis
ir objektyvią tiesą. Pasinaudodamas proga, pasakysiu jog netrukus turėsime ne
tik Facebook‘o paskyrą - su naujojo
sezono pradžia startuos ir naujas LVJFA internetinis puslapis.
Taigi: „Tūkstančio kilometrų kelionė prasideda nuo vieno žingsnio.“
Todėl tikiu, kad žingsnis po žingsnio,
diena iš dienos kelsime reputacijos kartelę, ir nereikės ilgai laukti kol ateis
diena, kuomet galėsime pasidžiaugti LVJFA kaip skaidria, vieninga ir efektyviai
dirbančia organizacija, kuri kuria ir neša gėrį vaikų ir jaunių futbole.
Dėkojame už bendradarbiavimą!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą