Interviu
su S.Peterburgo „Zenito“ prezidentu Aleksandru Diukovu, Sport Ekspress, 2016 02
15
Apie vaikų ir jaunių futbolo vystymą
kalbama jau daug metų, tačiau mažai kas keičiama. Kaip Zenite sprendžiama ši
problema?
Klubo struktūroje yra akademija ir 15 akademijos filialų skirtinguose
miesto ir srities rajonuose. Tai 22 aikštės (6 akademijoje plius 16 filialuose)
ir 100 trenerių. Akademijoje ir filialuose vienu metu užsiiminėja 1500 vaikų
nuo 6 iki 17 metų amžiaus. Mes padedame ir kitoms mokykloms. Jeigu pridėti jų
auklėtinius, bus jau apie 2000 jaunuolių.
Daug darome siekdami pakelti trenerių kvalifikaciją – nuo specialios
programos su universitetu, kurios metu jie įgyja pagrindinius darbo su vaikais
ir pedagogikos įgūžius, iki stažuočių geriausiose Europos akademijose.
Mūsų piramidės struktūros viršūnėje Zenit-2 komanda, kurioje žaidėjai įgyja
žaidybinę praktiką. Taip pat aktyviai naudojame tokį meistriškumo didinimo
instrumentą kaip jaunų žaidėjų nuomą kitose komandose pasiliekant galimybę
vėliau išpirkti atgal jų kontraktus.
Žaidėjai neįsilieja į pagrindą, kame
problema?
Kol kas mūsų parengimo sistema nėra tokia efektyvi. Iš vienos pusės,
objektyviai reikia šiek tiek daugiau laiko. Mes sukūrėme savo akademiją 2009m.
“Smiena” futbolo mokyklos pagrindu. Iki tol klube nebuvo savo futbolo mokyklos.
„Lokomotyvas“, „Dinamo“, „Spartakas“ sukūrė savo rezervo parengimo sistemas kur
kas anksčiau. Iš kitos pusės, nėra ką slėpti, yra ir trukdžiai bei problemos
klubo darbe, kurie absoliučiai subjektyvūs. Tačiau mes tai šaliname.
Ir kas dar svarbu. Svarbu tai, kad mūsų akademijos komandos ir Zenitas-2
komanda būtų vieningos sistemos dalis. Jokia akademija, nesvarbu kokios būtų
sukurtos ten sąlygos, viena nesugebės išugdyti aukštos klasės žaidėjų. O mūsų vaikų
ir jaunių futbolas ir rezervo rengimo sistema reikalauja rimto perdarymo.
Rusijoje nėra vieningos rezervo parengimo sistemos
Atrodo vaikų futbolui ir futbolo
mokykloms išleidžiame nemažai pinigų kaip sakė V. Mutko prezidentinėje taryboje
yra virš 1,5 tūkstančio…
Taip, investuoja į futbolą, tame tarpe ir jaunimo, pas mus daugelis: RFS,
regioninės federacijos, komitetai, regionų sporto ir švietimo ministerijos. Yra
ir privatūs investuotojai. Klubai, įmonės. Tai gerai, tačiau nėra vieningos
rezervo parengimo sistemos, nėra koordinacijos, yra resursų ir jėgų
išsklaidymas. Jeigu objektyviai įvertinti tų 2500 mokyklų (apie kuriuos kalbėjo
Vitalijus Mutko, pagal RFS duomenis, RF 2013 buvo 2488 futbolo mokyklų ir futbolo
skyrių) galimybes, tai akivaizdu, kad pas daugelį iš jų nėra sąlygų Premier
lygos lygio komandų ir rinktinės žaidėjų ugdymui.
Futbolo mokyklų ir akademijų, kuriose yra šiuolaikiška materialinė-techninė
bazė, kvalifikuotas trenerių personalas ir galimybės užtikrinti reikalingą
varžybų lygmenį, ne taip ir daug: 10-12, daugiausiai 15. Tai žinomi Maskvos
klubai, plius Rubinas, Krasnodaras, Zenitas, Strogino, Čertanovo, Konopliovo
akademija. Neblogi rezultatai FM Zenit Peterburge, su kuria bendradarbiaujame. Dar
yra pora kitų mokyklų, kur sąlygos priimtinos. Pažiūrėkite, kas pagrinde
parengęs žaidėjus mūsų jaunimo rinktinėms? Būtent išvardintos mokyklos ir
akademijos.
Šaliai su 120 mln. gyventojų 15
mokyklų iš tiesų nėra daug.
Jeigu pažiūrėtume į vaikų skaičių, kurie treniruojasi tokiose vedančiose
mokyklose, tai būtų kokie trys tūkstančiai, na gal kažkiek daugiau. Tai bendras
skaičius žaidėjų nuo 6 iki 17-18 metų. Ne per daugiausiai. Galima būtų sakyti
išvis nieko palyginus su ta pačia Vokietija, kur 366 regioniniai baziniai
parengimo centrai ir 53 profesionalūs centrai sukurti prie profesionalių klubų.
Šie centrai turi tokias pat materialines-technines sąlygas kaip kad mano
išvardintos mūsų vedančios mokyklos ir akademijos. Priedo, Vokietijos
teritorija gerokai mažesnė, kas leidžia užtikrinti šiems centrų ir akademijų
auklėtiniams reguliarią ir intensyvią varžybinę praktiką reikiamame lygyje.
Būtina paminėti visai kitą Vokietijos vaikų ir jaunių ugdymo sistemos skirtingų
grandžių koordinacijos ir bendradarbiavimo lygį. Tai leidžia palaikyti visų
mokyklų vienodai aukštą lygį, patempti atsiliekančias, nuosekliai kelti kartelę
ir nepamesti talentingų vaikų perduodant juos į kitą lygį jiems augant.
Mokyklos koncentruojasi į darbą su vaikais, baziniai regioniniai centrai –
kitas lygis, koncentruojasi į darbą su 11-14 metų vaikais, ir kiek aukščiau,
profesionalūs centrai-klubų akademijos, kurių pagrindinė užduotis – maksimalus
15-18 metų žaidėjų vystymas. Iš esmės, tai piramidė, kurios visi elementai standartizuoti
gerąją prasme ir tvirtai surišti vienas su kitu.
Todėl neturėtų stebinti, kad Vokietijos parengimo sistema dirba efektyviau.
Didesnis skaičius vaikų, kurie gauna reikalingas pasiruošimo sąlygas – didesnis
skaičius parengtų kvalifikuotų žaidėjų.
Vadinasi, Vokietijoje yra vaikų ir
jaunių futbolo piramidė, o pas mus nėra?
Pas mus taip pat yra. Problema ta, kad mūsų piramidės elementai nežino, kad
jie yra piramidės dalis. Jie atskirti, kiekvienas sau, bendradarbiavimas
greičiau atsitiktinio, nei sisteminio pobūdžio. Kita vertus, kaip ir sakiau,
antrojo lygio mokyklų ir akademijų su tinkama infrastruktūra ir galimybėmis
vystyti 11-18 metų žaidėjus, labai mažai. Žinoma, ne visos iš 2500 mokyklų,
kurios atlieka pradinę 6-7 metų vaikų peržiūrą ir selekciją, duodami jiems
futbolo pradmenis, turi reikalingą materialinę-techninę bazę ir reikalingą
trenerių personalą. Ir čia yra kur padirbėti. Tačiau vienareikšmiškai –
mokyklų, kurios gebėtų atlikti antrinę 10-11 m. žaidėjų selekciją ir atrinkti
pačius gabiausius vaikus, o toliau maksimaliai atverti ir realizuoti jų
potencialą turėtų būti žymiai daugiau. Jeigu, žinoma, mes norime sportinio
rezervo parengimą pakelti į kitą lygmenį, o ne tiesiog spręsti socialinius
uždavinius – auginti sveikus piliečius, futbolininkus – mėgėjus.
Regioniniai centrai, sukurti vaikų ir jaunių sporto mokyklų pagrindu,
galėtų tapti šios piramidės antros pakopos ugdymo įstaigomis. Be gabiausių
vaikų atrankos ir vystymo vienas iš jų uždavinių turėtų būti pirmosios pakopos
įstaigų veiklos koordinacija ir metodinės pagalbos teikimas.
Trečias lygis – klubų akademijos ir keletas regioninių centrų, praėjusių
papildomą sertifikavimą ir turinčių aukštesnį materialinį-techninį, žmogiškųjų
resursų lygį. Tokių turėtų būti ne mažiau 30 ties. Šiame selekcijos lygyje
turėtų būti dirbama su 15-18 metų paaugliais.
Ir piramidės viršūnėje – jaunimo rinktinių parengimo centras.
Valstybė skiria futbolui rimtus pinigus
Pagal jus, nuo ko reikėtų pradėti
einant tokios piramidės link?
Nustatyti standartus, kuriuos turi įgyvendinti kiekviena įstaiga
atitinkamame lygyje. Atlikti reviziją, visų egzistuojančių sporto mokyklų ir
akademijų licencijavimą. Nustatyti kiekvienos įstaigos rolę, parengti
kiekvienai įstaigai kelio gaires ir programas, kurios leistų pasiekti
reikalingą lygį, nes suprantama, daugelis mokyklų ir centrų neatitiks nustatytų
standartų.
Renkant mokyklas ir sprendžiant dėl jų rolės labai svarbu naudotis
klasterių sudarymo principu. Vokietijoje ir Olandijoje tu sėdi į autobusą ir už
20-30 minučių jau žaidi prieš komandą, kuri tau duoda tinkamą pasipriešinimą.
Pas mus, be Maskvos regiono, tokios galimybės praktiškai nėra. Net Peterburge,
mokyklų, kurios galėtų sudaryti konkurenciją mūsų akademijai, labai mažai. Apie
kitus regionus net nekalbu. Galima Tolimuosiuose rytuose sukurti puikiausią akademiją,
tačiau ar ten futbolu užsiiminėjantys vaikinai gaus reikalingos atitinkamo
lygio žaidybinės patirties? Akademijas ir regioninius centrus reikia kurti
klasterių principu, kad jų auklėtiniai viso sezono metu gautų tinkamo lygio
varžybas.
Ypatingo dėmesio reikalauja trenerių parengimo klausimas. Tai mūsų Achilo
kulnas. Deja, egzistuojanti šių specialistų parengimo kokybė nėra aukšta. Iš
esmės, kiekvienas norintis tapti vaikų treneriu išleidžia pinigus ir po kurio
laiko gauna galimybę? Tarpregioninių centrų trenerių rengimo ir licencijavimo lygis nėra aukštas,
nekalbant jau apie pedagoginių žinių, vaikų psichologijos, reikalingų dirbant
su vaikais, nebuvimą.
Tačiau kur gauti lėšų reikiamų
piramidei ir jos lygiams vystyti?
Suprantama, kad kiek bedirbtum su sponsoriais, Rusijos futbolo sąjungos
resursų tam nepakaks. Ir šiame kontekste ypatingai svarbus bendras pastangų
koordinavimas tam, kad efektyviai perskirstyti visas šiuo metu vaikų ir jaunimo
futbolui skiriamas lėšas. Iš esmės, lėšų skiriama nemažai.
Per kokį laiką realu pastatyti tą piramidę
apie kurią kalbate?
Standartų parengimas, sertifikavimas, gairių kiekvienai ugdymo įstaigai
sudarymas užims 1,5-2 metus.
Atsirinktų futbolo mokyklų privedimas iki nustatytų standartų, trenerių
rengimo ir licencijavimo centrų darbo kokybės pakėlimas, visko suderinimas ir
nušlifavimas, žinoma, užims daugiau laiko.
Tai, ką papasakojote - visa
programa. Ar nėra noro pristatyti jos kolegoms RFS Vykdomajame komitete?
Tai, ką aš papasakojau, yra tiesiog koncepcija. Kad ji taptų programa –
būtina papildoma analizė, standartų nustatymas, biudžetas ir pakankamas
finansinių šaltinių skaičius. Tikiuosi, kad metų pradžioje sportinio rezervo
parengimo ir vaikų ir jaunių ugdymo sistemos vystymo klausimas bus pakeltas
Vykdomajame ir bus duoti atitinkami nurodymai.
RFS buvo sukurtas vaikų ir jaunių
futbolo vystymo komitetas. Ar kontaktuojate su I. Lebedevu, kuris tuo užsiima?
Yra susitarimas dėl susitikimo.
Kas turi būti atsakingas už tokios
programos parengimą ir įgyvendinimą visuose lygiuose? Tai gana brangu…
Už programos parengimą, žinoma, turi būti atsakinga RFS. Tačiau kas svarbu.
Kadangi vaikų futbolui ir sporto mokyklų išlaikymui žymias sumas skiria
regionai (per sporto komitetus ir švietimo komitetus), logiška būtų išnaudoti
ir šias finansines lėšas programos įgyvendinimui.
Todėl akivaizdu, kad ši RFS parengta ir patvirtinta programa ar strategija,
gavusi pritarimą vyriausybiniame lygyje, prisidės prie to, kad regionai ir
savivaldybės pradės leisti lėšas futbolui ne tik pagal savo norą ir supratimą,
tačiau bandys veikti sinchronizuotai, bendros strategijos rėmuose.
T.y., RFS paveiks klubus, o
Vyriausybė regionus?
Tai turi būti valstybinė programa. Šiuo metu valstybė leidžia rimtus
pinigus Pasaulio čempionato pasirengimui.
Todėl Vyriausybė turi būti suinteresuota, kad toks didžiulis renginys
būtų ne vienadienis, o suteiktų impulsą futbolo vystymui Rusijoje.